Knygoje pristatoma jau dvidešimtmetį perkopusi Alytaus avangardizmo istorija, kuri prasidėjo profluxistinėmis meninėmis Tiesės.Pjūvio akcijomis, vėliau vystėsi socio[kontr]kultūrino aktyvizmo linkme, kol galiausiai realizavosi postsitucionistinėmis meno streiko bienalėmis. Šiandien ši tradicija atvirai deklaruoja proletarizmą kaip klasinę poziciją, ragina atsisakyti vaidinti menininkų vaidmenis kapitalistinės specializacijos spektaklyje bei prisijungti prie psichodarbininkų – žmonių, kuriančių nuo reikšmingumo atsietą [gyvenimo] prasmę, o ne [susvetimėjimo] kultūrinį kapitalą. Knygos autoriai – vienas žvilgsniu iš išorės, kitas – iš vidaus – demaskuoja buržuazinio intelektualo socialinį vaidmenį suteikti kapitalizmui „žmogišką veidą“ ir primena, kad klasikinės fašizmo šaknys slypi būtent šios socialinės grupės atstovų desperacijoje, kurią jie linkę įvardinti „normalizacija“ ir kurios šiuo metu pavojingai daugėja. Knyga skirta visiems ir kiekvienam, kurie siekia atsiriboti nuo buržuazinės represijos spektaklio ir galėtų prisijungti prie proletarinio psichodarbininkų karnavalinio pasipriešinimo.
Prekinis ženklas: Kitos knygos