Pristatyti t. Antaną Saulaitį SJ nėra paprasta. Kunigas, jėzuitas, labai patyręs sielovadininkas,  pagal išsilavinimą chemikas, gamtos mylėtojas, rašytojas, socialinis darbuotojas, poliglotas, misionierius, universitetų dėstytojas… Tačiau vien tokiais žodžiais neapibūdinsi žmogaus, kuris nepaliaujamai spinduliuoja meilę, draugystę ir išmintį. Kaip tik su tokiu žmogumi norisi pasikalbėti tada, kai prasidedantis suaugusio žmogaus gyvenimas ima atrodyti per daug painus, nesuprantamas ir net bauginantis. Kad kuo daugiau žmonių galėtų pasijusti pasikalbėję su juo, ir ėmėmės rašyti šią knygą. O aš nesu teologė ar religijotyrininkė – tik praktikuojanti katalikė, kuri stengiasi nuolat gilinti savo tikėjimą ir vis geriau pažinti savo Bažnyčią. Nesu ir pedagogė ar psichologė – tik buvusi paauglė, paauglių draugė, teta ir pusseserė. Dauguma žmonių, su kuriais kalbėjausi, kai rengiausi rašyti šią knygą, buvo lygiai tokie patys: neprofesionalai, nespecialistai, o tokie, kuriems čia keliami klausimai yra aktualūs kasdieniame gyvenime. Tačiau ne veltui t. Antanas knygoje mini Joną Paulių II, pranašavusį „pasauliečių amžių“: dabartinė visuomenės gyvenimo tvarka reikalauja sąmoningumo ir asmeninės atsakomybės imantis ir visai menkų kasdieniškų, ir didelių kultūrinių ar politinių gyvenimo reikalų. Visiems knygos skaitytojams linkiu ne aklai priimti ar atmesti idėjas, mintis ir siūlymus, sklandančius mūsų visuomenėje ir bendruomenėse – bažnytinėse ar religinėse, darbo ar mokslo aplinkoje, šeimoje ar tarp bičiulių, bet įdėmiai išklausyti ir gerai apsvarstyti. Ir niekada nebijoti kelti dar daugiau klausimų.Gabrielė GailiūtėMokslas ir pažinimas Jei gyveni ir mąstai, ieškodamas priežasčių, visada gyveni šiek tiek neužtikrintai. Visada lieka kitų galimybių, kitokių galimų išvadų, kitokių vertinimų.Žmogų per skrodimą galima visai supjaustyti, bet sielos nerasi, nes ji yra gyvybės pradas, o ne daiktas.Mes norim amžinai gyventi, o amžino gyvenimo reikia ieškoti ne mityboje ir maisto produktų etiketėse. Religija ir dvasingumas Jei žmogus yra geras, kitus myli ir jiems tarnauja, jis ir be jokio įvardijimo daro tai, ką daro tikintys arba religingi žmonės.Krikščionys tiki, kad tikėjimas yra Dievo dovana, siūloma kiekvienam, o žmogus gali ją priimti arba ne. Tik to nereikia įsivaizduoti kaip paštu gaunamo laiško, kurį atplėši arba ne.Bažnyčia nėra beasmenė įstaiga ar kompiuteris, kuris ką nors nustatytų, ir visi privalėtų tą mygtuką spausti.Visuomenė ir politikaKai esi pilietis, tau rūpi…
Prekinis ženklas: Tyto alba