Subtiliai papasakota jaunos ištekėjusios, auginančios sūnų moters gyvenimo drama. Tai knyga apie nenumaldomai bėgantį laiką, prarastą vaikystę, sutrūkinėjusius žmonių ryšius. ”Nejaugi mūsų gyvenimas – tai žaidimas, kurio kai kurie langeliai beveik visai nusitrynę, neįžiūrimi, nejau mūsų gyvenimas – tai sąsiuviniai išplėštais lapais? Ar galima pradanginti dienas, savaites ir netgi metus taip, kaip vaikas mėto pliušinius žaislus, vėliau žiedus, ir kodėl niekada tas, anot žmonių, mažas pasaulis neatrodo didesnis? Mano gyvenimas būtent toks. Nieko daugiau neprisimenu taip ryškiai, kaip tavo veidą, nieko taip aiškiai neprisimenu, kaip savo meilę tau. Apie ją nekalbu tikriausiai todėl, kad gėdijuosi tokio paprasto dalyko, tokio paprasto. O apie tave nekalbu, nes nežinau, kas tau atsitiko, nežinau nei kur, nei kada tave praradau.Neįsivaizdavau, kad gali ateiti diena, kai tavo nebuvimas bus nepakeliamas, kai kažkas labai gražaus pavirs žaizda, ankštu, dusinančiu perlų vėriniu, rankas bjaurojančiomis žemėmis panagėse, įkyriai skraidančia aplink mane bite, mirtinai pavojingu, gražiu, galinčiu bet kada įgelti gyviu, tik kada tai atsitiks, – niekas nežino.”
Prekinis ženklas: Žara