Knygoje – nemažos apimties apsakymas „Arklių šventėj“ ir romanas „Arkliškas gyvenimas su Kotryna“. Juos sieja romansiška intonacija ir atitinkamas stilius, arklio įvaizdžio meninė plėtotė, taip pat istorijos reiškinių interpretacijos. Apsakymas sugrąžina, aktualizuoja primirštą poeto Valerijono Ažukalnio-Zagurskio gyvenimą. Jame kalbama ir apie kitas to laiko didžiąsias asmenybes – Antaną Baranauską, Povilą Višinskį, Gabrielę Petkevičaitę-Bitę, Vaižgantą, vadinusį V. Ažukalnį-Zagurskį „tautų pavasario pradininku“. Veikia jame ir poeto žmona Apolonija, ir jaunystės mylimoji Kazimiera Dombrovska. Romano istorinis pamatas yra Kotrynos Jogailaitės, Švedijos karalienės, gyvenimas (XVI a.). Jo veikėjai tikri ir pramanyti, žinomi (pvz., Radvilos, kiti didikai, Švedijos karalius) ir ne, vietovės ir datos tikros. Asmenys autoriaus valia kilnojami iš praeities į dabartį, pasakotojas kalbasi su karaliene dabar, juos stebi žinomas P. Dirgėlos romanų personažas Kipras Tvirbutas, trumpai tariant, tikri dalykai ir funkcionalūs sąlygiškumai romane susipina. Autorių domina slaptasis, nežinomas karalių ir didikų gyvenimas, jų elgsena ribinėse situacijose. Kotryną Jogailaitę iš praeities patamsių romanas iškelia kaip įdomią ir įspūdingą asmenybę, lygintiną su Barbora Radvilaite.
Prekinis ženklas: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla