Neabejotina, kad kultūra yra pagrindinė ugdymo terpė, o ugdymas – kultūros tęstinumo garantas. Tačiau ši sąsaja nėra tokia paprasta, kaip atrodytų iš pirmo žvilgsnio, ypač jei kultūros, ugdymo ir tradicijos jungtį suprantame ne kaip statišką duotybę, o kaip daugialypius, kintančius, lanksčius fenomenus, kurių turinį pripildo ir subjektyvios, su visuma ne visuomet sutampančios detalės. Todėl monografijos skaitytojas kviečiamas ne tik pasinerti į detalų, kasdieniais pavyzdžiais iliustruotą inkultūracijos XX a.–XXI a. pradžios Lietuvoje aprašymą, bet ir savaip jį interpretuoti. 
Prekinis ženklas: Vilniaus universitetas Vilniaus universiteto leidykla