Jokūbo Voraginiečio (Ja­­copo da Varazze, apie 1230–1298) „Aukso legenda“ (1260–1270) – tai viduramžiais itin populiarių istorijų apie šventųjų gyvenimus rinkinys, kurį sudarė 177 tokie pasakojimai, pradedant Jėzaus ir Švč. Mergelės Marijos, baigiant Romos imperijos valdovų gyvenimais. Jau XV a. pradžioje į senąją Lietuvą pateko „Aukso legendos“ nuorašų, vėliau ir spausdintų tekstų, tad nenuostabu, kad kaip tik šis Europos viduramžių literatūros šedevras paliko pėdsakų ankstyviausiuose Lietuvos raštijos paminkluose, pirmiausia Viduriniojo ir Plačiojo metraščių sąvado tekstuose.Viduramžiais krikščioniškoje Europoje išaugo ir suklestėjo šventųjų kultas, pasiekęs neregėtą mastą ir persmelkęs ne tik kiekvieno žmogaus dvasinį gyvenimą, bet ir kasdienybę. Kartu vystėsi ir hagiografija – religinės raštijos rūšis, perteikusi šventųjų gyvenimus ir kankinystes. Didžiausio populiarumo ir pripažinimo Viduramžiais sulaukė italų domininkono Jokūbo Voraginiečio XIII amžiaus antroje pusėje sukurtas šventųjų gyvenimų rinkinys – Šventųjų aukso legenda, arba Lombardiškoji istorija.
Prekinis ženklas: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas