Susiburti draugės įvairiose mokslo institucijose besidarbuojančius literatūrologus ir istorikus paskatino 2012 m. minėtasis 150-asis Gabrielės Petkevičaitės-Bitės jubiliejus. Atėjo laikas grįžti prie užmarštin besitraukiančių XX a. pradžios lietuvių kultūros figūrų: gyvam santykiui užmegzti jau susidariusi pakankama laiko distancija, primiršti, todėl mažiau slegiantys sovietmečiu susiformavę štampai. Bitės asmuo, kultūros žmones telkianti šios moters veikla pasirodė itin palanki įsipareigoti bendram darbui.Iš naujo užkalbindami Bitę ir jos bendrakeleives – Žemaitę, Lazdynų Pelėdą, Sofiją Čiurlionienę-Kymantaitę, atidžiai įsižiūrėdami į šių moterų kūrinius, remdamiesi naujais archyvinės medžiagos duomenimis, pristatydami istoriografinius tautinio atgimimo epochos konteksto tyrimus, straipsnių rinkinio autoriai atveria naujas Bitės kūrybos interpretavimo perspektyvas ir kuria dialogo lauką, kuris gali padėti pagilinti ne tik šios moters biografijos ir kūrybos, bet ir XIX-XX a. sandūros kultūros tyrinėjimus.
Prekinis ženklas: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas