Dokumentinis beprotiškiausios ir nesėkmingiausios Če Gevaros kampanijos, pasibaigusios jo paties mirtimi, liudijimas, iliustruotas autentiškomis nuotraukomis. Leidinį parengė Če Gevaros studijų centras Havanoje ir Australijos leidykla „Ocean Press“. Pagal knygas „Revoliucinio karo Kuboje prisiminimai“ ir „Bolivijos dienoraštis“ Stevenas Sodebergas šiuo metu stato filmus, kuriuose Če Gevaros vaidmenį atliks Benicio del Toro.Apie autoriųVienas iš ”Times” žurnalo paskelbtų „amžiaus simbolių“ Ernestas Gevara de la Serna gimė 1928 m. birželio 14 d. Rosarijuje, Argentinoje. Studijuodamas Buenos Airių medicinos mokykloje ir išsyk po studijų jis ne kartą leidosi į keliones po Lotynų Ameriką, tuomet įvyko ir garsioji 1952 m. kelione su Albertu Granado nepatikimu „Norton“ motociklu, aprašyta „Motociklininko dienoraščiuose“.Kai 1954 m. CŽV organizuotos karinės operacijos metu buvo nuversta tiesėtai išrinkta Chakobo Arbenso vyriausybė, Če Gevara gyveno Gvatemaloje ir jau buvo įsitraukęs į politinę veiklą. Vėliau Ernesto pabėgo į Meksiką, o jo pažiūros smarkiai pakrypo radikalumo link.Remdamasis informacija, gauta per vieną susitikimą Gvatemaloje, Gevara Meksike susirado ištremtų Kubos revoliucionierių grupę. 1955 m. liepą jis susitiko su Fidelio Kastro ir nedelsdamas pritarė partizanų ketinimams nuversti Kubos diktatorių Fulgencijų Batistą. Kubiečiai praminė Gevarą „Če“ – Argentinoje taip buvo įprasta kreiptis į bičiulius.1956 m. lapkričio 25 d. Gevara kaip gydytojas jachta „Granma“ išplaukė į Kubą pas partizanų grupę, kuri buvo pradėjusi ginkluotą revoliucinę kovą šalies Siera Maestros kalnuose. Po kelių mėnesių Fidelis Kastro jį paskyrė pirmuoju Sukilėlių armijos vadu, nors Gevara ir toliau teikė medicininę pagalbą sužeistiems partizanams ir į nelaisvę paimtiems Batistos armijos kareiviams.1958 m. rugsėjį triuškinant Batistą, Gevara, drauge su Kamilo Sjenfuega išvesdamas paskiras partizanų kolonas iš Siera Maestro kalnų į vakarus, suvaidino lemiamą vaidmenį (vėliau Gevara tai aprašė savo knygoje „Prisiminimai apie Kubos revoliucinį karą“).1959 m. sausio 1 d. Batistai pabėgus, Gevara tapo naujosios revoliucinės vyriausybės lyderiu, iš pradžių vadovavo Nacionalinio agrarinių reformų instituto Industrijos skyriui, paskui tapo Nacionalinio banko prezidentu. 1961 m. vasarį jis buvo paskirtas Pramonės ministru. Taip pat Gevara buvo svarbiausias asmuo organizacijoje, iš kurios 1965 m. susiformavo Kubos komunistų Partija.Be šių pareigų, Gevara dažnai atstovaudavo Kubos revoliucinei vyriausybei visame…
Prekinis ženklas: Kitos knygos