Dėkingumo malda”Mano sielos gelmėje yra amžinas dėkingumo šaltinis. Tegu jis užlieja mano širdį, kūną, protą, sąmonę ir mano esmę. Tegu dėkingumas sklinda nuo manęs į visas puses, po visą pasaulį ir grįžta man, kad turėčiau dar daugiau už ką dėkoti. Žinau, kad šis šaltinis niekada neišseks. Dėkodama jaučiuosi puikiai. Dėkodama išreiškiu savo vidinį džiaugsmą. Dėkodama jaučiu vidinę šilumą.Dėkoju už save ir savo kūną.Dėkoju už galimybę regėti, girdėti, jausti, ragauti ir liesti.Dėkoju už savo namus, kuriais su meile rūpinuosi.Dėkoju už savo šeimą ir draugus, kurių draugiją vertinu.Dėkoju už darbą, kurį stengiuosi kuo geriau atlikti.Dėkoju už savo talentus ir gebėjimus, kuriuos stengiuosi kuo gražiau išreikšti.Dėkoju už materialų aprūpinimą, kuris, žinau, niekada nepablogės.Dėkoju už viską, ką esu praeityje patyrusi, nes tai man padėjo augti.Dėkoju už gamtą ir kiekvieną gyvą būtybę.Dėkoju už šią ir kitą dieną.Dabar ir visados dėkoju už Gyvenimą.Pastebėjau, jog Visata mėgsta dėkingumą. Kuo labiau kitiems dėkoji, tuo daugiau sulauki gėrio. Sakydama ”gėrio”, neturiu galvoje tik materialiųjų vertybių. Tai ir žmonės, ir jų gyvenimo patirtis, ir gyvenamoji vieta – visa, dėl ko verta gyventi. Kai jūsų gyvenimas sklidinas meilės, džiaugsmo, sveikatos ir kūrybos, kai jums kelyje visada dega žalia šviesa ir lengvai randate vietą pastatyti automobiliui, jaučiatės puikiai, tiesa? Toks ir turėtų būti mūsų gyvenimas. Visata dosni, ji pažeria mums daug gėrybių ir jai patinka, kai žmonės tai vertina.Prisiminkite, kaip jaučiatės, įteikdami draugei dovaną. Jeigu, jai dirstelėjus, veidas ištįsta arba ji tarsteli: ”Čia ne mano dydis”, ”Man ši spalva netinka”, ”Aš niekada tuo nesinaudoju” arba ”Ar tai – viskas?.. ”,- tuomet tikrai nebenorėsite nieko daugiau dovanoti. Tačiau jei draugės akys sužiba džiaugsmu, jei dovana patinka ir ji jaučiasi dėkinga, tai kiekvieną kartą, kai pamatysite kokį nors daiktą, kuris būtų jai malonus, norėsite jį nupirkti. Ir visiškai nesvarbu, kaip jūs iš tikrųjų pasielgsite – nupirksite jį ar ne.Kai žmogus dėkingas, jo gyvenime savaime atsiranda dar daugiau dalykų, už kuriuos reikia dėkoti, jis patiria dar daugiau džiaugsmo. Kai žmogus dėkingumą pamiršta ir nuolat dejuoja, džiaugsmas nyksta. Dejuojantiems žmonėms arba visada visko trūksta, arba jiems nepatinka tai, ką turi. Man atrodo, kad Visata duoda mums tai, ko esame nusipelnę. Dauguma mūsų esame išauklėti galvoti tik apie tai, ko neturime, ir nuolat jausti…
Prekinis ženklas: Mijalba