Sauliaus Šaltenio romanas „Demonų amžius“ – tai didelės meilės, šviesių vilčių ir tragiškų praradimų kupina poetės gyvenimo istorija. Kartu tai šėtoniškų ideologijų amžiaus – demonų amžiaus – kronikos.Saulius Šaltenis (g. 1945) – prozininkas, dramaturgas, publicistas. Populiariausi jo kūriniai – apysaka „Riešutų duona“ (ekranizuota 1978 m.) ir jos draminis variantas „Škac, mirtie, visados škac!“, apysaka „Duokiškis“.Romaną „Demonų amžius“ autorius pateikia skaitytojų vertinimui po ilgos kūrybinės pauzės – paskutinis nemenko atgarsio sulaukęs jo romanas „Kalės vaikai“, kurio pagrindinio veikėjo paveiksle supintos K. Donelaičio, A. Strazdo biografijos, dienos šviesą išvydo 1990-aisiais.„Demonų amžiaus“ veiksmas vyksta sudėtingais prieškario ir pirmaisiais okupacijos metais. Lemtingi Lietuvai istoriniai įvykiai įtraukia į savo sūkurį talentingą jautrios sielos poetę Juditą. Įžvalgesnis skaitytojas čia galbūt pastebės paralelių su Salomėjos Nėries gyvenimu. Iš naivaus iliuzijų pasaulio staiga, per vieną dieną, ji patenka į skaudžią akistatą su laiku. O tie, kuriuos pasirenka laikas, patys dažnai neturi pasirinkimo.Knygoje taip pat spausdinami du S. Šaltenio dramos kūriniai – naujas populiarios pjesės „Jasonas“ variantas ir intriguojanti dviejų veiksmų drama gyvoms lėlėms „Ija ir Europa“ (2009).***Kaip ir visuose Sauliaus kūriniuose, žodžiai, sakiniai, pastraipos liejasi virpindami jausmus ir keldami nuostabą: kaip jis, būdamas vyras, gali taip tiksliai ir jautriai, tiksliau ir jautriau už mus pačias, nupasakoti moters jausmus ir minčių plazdenimą? Pravirkdo užplūdusių jausmų pilnatvė – kartu pasijunti ir mylimuoju, ir tuo, kuris myli, ir raudančiu, ir tuo, dėl kurio raudama, ir pagaliau jautiesi suprasta ir atpažinta, nes tai ne apie Juditą – tai apie visas mus, tai apie moteris. Nuoširdiesiems bus atleista, nes jie nenorėjo nieko blogo, nes jie kartais nežino, ką daro.Aktorė, signatarė Nijolė OželytėSaulius Šaltenis davė paskaityti „Demonų amžiaus“ rankraštį ir užrašė, jog tai esąs Kalėdų pyragas. Tik anoks čia pyragas – tikra duona: kvapni, atpažįstama, šalteniška, nebe riešutų, sprangesnė, sunkiau atlaužiama, bet vis iš meilės į meilę. Kada ir kam jos buvo per daug?O visa kita – pasirinktos epochos akcentai, personažai ir lengvai atsekami jų prototipai, niekšybės anatomija – pataiko ten, kur reikia. O Demonai pašonėje, niekur neišnykę, ieško ir randa naujų aukų.Kunigas Julius Sasnauskas OFMSkaitydamas susimąstai…
Prekinis ženklas: Tyto alba