Šiame ”Mokinio skaitinių” leidinyje spausdinamas pluoštas Eduardo Mieželaičio poezijos kūrinių. ”Literatūroje kaip ir moksle turbūt taip pat reikalinga pažanga, nuolatinis tobulėjimas, drąsus eksperimentas.” (E. Mieželaitis) Į poeziją E. Mieželaitis atėjo kaip lyrikas, kaip neoromantikų J. Aisčio, A. Miškinio, K. Inčiūros, S. Neries, taip pat liaudies dainų poetinės tradicijos tęsėjas. Jo ankstyvieji eilėraščiai paprasti, nuoširdūs, lyriški, svajingi, dainingi, melancholiški, visiškai neatspindintys to meto visuomeninių ar ideologinių jaunojo poeto idealų.
Prekinis ženklas: Žaltvykslė