Rašydama šį vadovėlį, autorė kėlė sau keletą uždavinių. Pagrindinis – ne kalti į galvą žinių, o mokyti galvoti (net jei tai sunkoka) ir diskutuoti.  Ekonomiką bandyta parodyti kaip besivystantį gyvą mokslą, kuris itin priklauso nuo materialinės kultūros lygio, visuomenės institucinės raidos, net nuo to, kaip dauguma visuomenės narių jį suvokia ir jo erdvėje veikia.  Siekiant šio tikslo vadovėlyje parodomos ekonomistų ginčų ir nesutarimų ištakos. Tai mokys vaikus tolerancijos, gebėjimo įsiklausyti į kitokią nuomonę ir suvokimo, kad kitaip nereiškia blogai, o tik kitaip. Sąmoningai siekta mažinti matematizavimą – taip neatbaidomi matematikos bijantys vaikai. Jie mokomi kalbėti apie ekonomiką, vertybes, įvairius galimybių laukus. Svarbu ne atsakymas, ne sprendimo būdas, svarbus pats niekada iki galo neatsakytas ir neatsakomas klausimas. Ypač siekiama parodyti, ko ekonomistai nežino ir kodėl nežino. Užduotys lėmė ir atitinkamą dėstymo formą: iš pradžių supažindinama su pagrindinėmis sąvokomis, paskui iškeliamos problemos ir pateikiama svarbiausia dalis – mokoma apie tai diskutuoti. Tam pamokose turi būti skiriama ypač daug laiko
Prekinis ženklas: Tyto alba