Lietuvos šuolis iš totalitarinių varžtų kaustomos aplinkos į liberalizmu pagrįstą santvarką stipriai sujudino nusistovėjusio identineto pamatus ir privertė keisti požiūrį net į tokias tradicines vertybes kaip tauta ir valstybė. Viena iš krizės apraiškų – istorizmo principų nepaisymas ir istorinės atminties konstravimas atsižvelgiant į dominuojančios ideologijos ”užsakymus”. Ši studija yra bandymas remiantis istorizmu ir nacionalizmo interpretacijų paradigmomis pasiaiškinti, kaip XX amžiuje formavosi arba buvo formuoajmas lietuviškas tapatumas, kaip epochų kaitoje atsiskleisdavo įtampa tarp besikeičiančių tapatumo projekcijų ir vietinių elitų, kokios buvo visuomenės reakcijos į pakitusią aplinką. Pagrindinis tyrimo vektorius – lietuvių etnoso raida link gebančios sukurti savą valstybę nacijos.
Prekinis ženklas: Lietuvos istorijos instituto leidykla