„Giedanti tuštumon kariuomenė” – ketvirtoji Gintaro Bleizgio poezijos knyga. Poetas tarsi jaučiasi priklausąs kalbančių tuštumon brolijai, gal net kariuomenei. Knygoje jaučiamas sielos išvietinimas, draskymas, baimė dėl tirpstančio laiko, nepritapimas prie šio pasaulio sudeginto. Tai vidinis riksmas ir kartu – Jobo knygos nuoplaišėlės, jų nuskaitinanti kančia. 
Prekinis ženklas: Homo liber