Mokomojoje knygoje aptariama griežtojo stiliaus muzikos kalbos sistema, svarbiausi jos teoriniai reikalavimai ir taisyklės. Daugiausia dėmesio skiriama vadinamiesiems šios sistemos disonansams, išskirtiniam ir atsargiam jų naudojimui dvibalsiame kontrapunkte. Leidinyje pateikiami konsonanso ir disonanso apibūdinimai, disonanso įvedimo, jo naudojimo ir išrišimo eiga, pereinamųjų ir pagalbinių garsų naudojimo galimybės, kontrapunktinis dviejų balsų derinimas atsižvelgiant į visus muzikos kalbos elementus: melodiją, ritmą, harmoniją. Užsimenama apie logišką polifoninį balsų plėtojimą, harmoninį mąstymą bei minimalios formos (melodijos) architektoniką. Užduočių pavyzdžiai turėtų padėti studentams, ypač turintiems silpnesnį muzikinį pasirengimą, greičiau suvokti paprasčiausių intervalų sandaros principus.
Prekinis ženklas: Klaipėdos universiteto leidykla