1629 m. Krokuvoje buvo išspausdintas garsaus dominikonų pamokslininko Fabijono Birkowskio (1566–1636) pamokslas „Apie šventuosius atvaizdus, kaip jie turi būti gerbiami“. Šioje knygoje publikuojama pamokslo faksimilė, vertimas į lietuvių kalbą ir kolektyvinė studija. Pamoksle Fabijonas Birkowskis teologiniais argumentais, istoriniais siužetais ir spalvingais pasakojimais-toposais gina šventųjų atvaizdų buvimą Bažnyčioje.  Pamokslininkas iškelia svarbiausias bažnytinio (ir religinio) meno temas: Jėzaus originaliųjų atvaizdų-atspaudų drobulėse prigimtį, metaforinius ar simbolinius atvaizdus, šventųjų vaizdavimą, atvaizdų stebuklingumą, bažnyčios kaip Dangiškosios Jeruzalės atvaizdo puošybą.  Jo aptariamų atvaizdų prigimtyje glūdi žodžio ir vaizdo sąveika. Šventasis Raštas – Dievo žodis, visų šventųjų atvaizdųšaltinis ir jų suvokimo pagrindas. Todėl atvaizdai skaitomi tarsi knygos, iš jų mokomasi kaip išraštų.
Prekinis ženklas: Vilniaus dailės akademijos leidykla