Žmonija visais laikais mėgo daržoves ir vaisius: jie ska­nūs, lengvai virškinami, aprūpina organizmą greita energija, gausūs vitaminų ir mineralų. Vaisiai turtingi ir oksidantų, kurie padeda išvengti laisvųjų radikalų sukeliamų ląstelių pažeidi­mų. Daugybė tyrimų rodo, kad žmonės, kurie valgo daug vai­sių, rečiau serga vėžiu, miokardo infarktu ir insultu. Citrusiniai vaisiai – vienas turtingiausių vitamino C šaltinių, o vaisių, tu­rinčių oranžinį ar geltoną minkštimą, spalvą lemia oranžinis pigmentas beta karotinas, kuris organizme virsta vitaminu A.   Vaisiai turi daug kalio, kuris gyvybiškai svarbus, nes palaiko tinkamą organizmo skysčių pusiausvyrą. Be to, kalis mažina aukšto kraujospūdžio riziką.  Dauguma vaisių yra nekaloringi, gausūs ląstelienos, todėl labai tinka besirūpinantiems savo svoriu žmonėms. Kriaušės, obuoliai ir daugelis kitų vaisių turi daug pektino – tirpios ląstelienos, kuri padeda reguliuoti cholesterolio kiekį kraujyje. Daržovės, kaip ir vaisiai, yra vitaminų, ypač vitamino C ir karotino, šaltinis. Kai kuriose daržovėse (morkose, ropėse, kopūstuose, burokėliuose) yra pektininių medžiagų, kurios sugeria žarnyno bakterijų pagamintus nuodus ir apsaugo organizmą nuo apsinuodijimo. Jos naikina puvimo mikrobus žarnyne ir gydo žaizdas. Su žaliomis daržovėmis gaunami fer­mentai padeda geriau suvirškinti maistą.  Labai didelę reikšmę, ypač pagyvenusiems žmonėms, turi daržovėse esanti celiuliozė. Jos organizmas nepasisavi­na, tačiau ši medžiaga labai svarbi, nes pagerina žarnyno dar­bą, neleidžia išsivystyti vidurių užkietėjimui. Celiuliozė taip pat labai svarbi aterosklerozės – vienos dažniausiai pasitaikančių ligų senyvo amžiaus žmonėms – profilaktikai bei gydymui, nes ji padeda išskirti iš organizmo cholesterolį.  Taigi jei norime būti sveiki ir darbingi ilgus metus, vaisiai bei daržovės turi sudaryti pagrindinį mūsų mitybos racioną, o mėsa – tik priedas prie jų.  
Prekinis ženklas: Lucilijus