Jonas Rimša (1903-1978 m.) – vienas ryškiausių lietuvių išeivijos dailininkų, garsinusių Lietuvos vardą svetur, – nusipelnęs Bolivijos kultūrai, apdovanotas aukščiausiu iš civiliams skiriamų „Andų Kondoro kavalieriaus ordinu”, Bolivijos valstybės Garbės piliečio titulu. Bolivijos vyriausybė iš dailininko įsigijo apie 300 paveikslų ir perdavė juos svarbiausioms valstybės įstaigoms. Knygos „Jonas Rimša. Tropikų šauksmas” autorės Nijolės Tumėnienės sako, kad „nerami ieškotojo dvasia skatino Rimšą nuolat keliauti ir tobulėti. Dailininkas gyveno Argentinoje, Bolivijoje, JAV, Taityje. Persikeldamas iš vienos vietos į kitą, jis galėjo be širdies skausmo sudeginti savo ankstesnius paveikslus ir svajoti apie naują kūrybos etapą. Apie esminį lūžį savo tapyboje menininkas prabilo atšventęs 50-ies metų sukaktį. Jis pareiškė, kad nori tapyti kitaip, sustabdė jau parašytos monografijos apie jį išleidimą. Šiandien, turėdami galimybę į Rimšos kūrybą pažvelgti iš trisdešimties metų nuotolio, pastebime keturis aiškius, su jo gyvenimo aplinkybėmis susijusius, periodus: ispaniškąjį, Bolivijos, indėniškąjį ir Taičio,”. Dailininkas nutapė arti 1000 paveikslų, surengė daugiau nei 30 individualių kūrybos parodų. Spaudoje Jonas Rimša neretai vadinamas „lietuviškuoju Gauguinu”.
Prekinis ženklas: Lietuvos dailės muziejus