Monografijoje nagrinėjama prof. Juozo Balčikonio veikla didžiojo „Lietuvių kalbos žodyno“ redakcijoje 1930–1953 m. Kaip žodyno redaktorius jis turėjo organizuoti redakcijos tarnautojų veiklą, kaupti ir pildyti žodyno kartoteką, rengti žodyno sudarymo principus ir pagal juos rašyti bei redaguoti žodyno tekstą. Juozo Balčikonio vadovaujami leksikografai parengė ir išleido du pirmuosius šio žodyno tomus : I1 (1941) ir II1 (1947).Knygoje remiantis naujais, neseniai surastais dokumentais daug kur tikslinama žodyno rengimo istorija, nurodoma nemaža iki šiol lietuvių kalbotyrai nežinomų faktų. Plačiame politiniame, kultūriniame ir lingvistiniame kontekste atsiskleidžia neordinarinė redaktoriaus asmenybė, ryškėja jo tam tikri nepakartojami charakterio bruožai. Visa tai leido knygoje išryškinti didžiojo žodyno pirmųjų tomų sandaros teigiamybes ir trūkumus, parodyti šio darbo vietą lietuvių kalbotyros istorijoje.Monografijoje, be žodyno istorijos ir teorijos dalykų, pateikiama informacijos apie beveik pusę tūkstančio žmonių, talkinusių žodyno redakcijai tiesioginiu darbu, įvairia pagalba, ypač žodžių rinkimu iš gyvosios kalbos. Nemaža dalis tų asmenų – žinomi mūsų kultūros ir mokslo žmonės, palikę pėdsakų ne vienoje veiklos srityje.
Prekinis ženklas: Lietuvių kalbos institutas