1694–1695 m. Kražių kolegijoje retoriką studijavę 8 jauni Jėzaus Draugijos nariai, vadovaujami talentingo mokytojo Petro Puzinos, paliko savarankiškos kūrybos rinkinį Fructus horni meditationis rhetoricae Crosis ab academicis Societatis fusi et in cornucopiam depositi(„Metinis retorinės meditacijos derlius, kurį Kražiuose supylė ir sudėjo į gausybės ragą Jėzaus Draugijos studentai“). Tai didžiulės apimties, reto grožio ir nuo laiko negandų beveik nenukentėjęs rankraštis, kuriame atsispindi visos XVII a. pabaigos poetikos ir retorikos mokslų tendencijos, Baroko epochai būdingų literatūros žanrų gausa, taip pat studentų išmonė ir literatūriniai gabumai, įvairių sričių išmanymas ir erudicija.Iš 30 rankraščio kalbų šioje knygoje pristatome 6, kurios atspindi visos prozinės dalies tekstų įvairovę, atskleidžia rankraščio savitumą, geriausiai reprezentuoja XVII a. pabaigos Lietuvos švietimo sistemos pasiekimus, rodo literatūros teorijos įtaką individualiai kūrybai, Baroko pasaulėjautos įprasminimą skirtingos rūšies kalbų tekstuose.Dvi pirmosios kalbos reprezentuoja eloquentia sacra sritį. Viena jų skirta Japonijoje nukankintiems trims jėzuitų misionieriams, kita – Didžiojo penktadienio meditacija Viešpaties kančios tema. Kitos keturios – retai jėzuitų studentų kūryboje pasitaikančios pasaulietinio turinio kalbos, tiesiogiai susijusios su Žemaitija. Tai šlovinamoji kalba netoli Kražių buvusiai Greitiškei, kontroversijos apie Žemaitijos mylių trumpinimo naudą ir žalą, kuriose ryškus Lietuvos istorinis, kultūrinis ir religinis kontekstas, taip pat dviejų skirtingų diskutuojančių žmonių savybės.Knygą karūnuoja didžiausia staigmena ir atradimas – iš Žemaitijos kilusio Jono Horodeckio kalba apie Žemaitijos herbą – Lokį. Tai, ko gero, vienintelis kūrinys senojoje Lietuvos raštijoje, skirtas Žemaitijos herbui, o kartu ir visai Žemaitijai.Ši knyga yra pirmasis leidinys, skirtas tik lotyniškai jėzuitų studentų kūrybai. Kartu tai tarsi paminklas visiems LDK kolegijų studentams: išsilavinusiems, apsiskaičiusiems, išradingiems, šmaikštiems. Tai jie papildė dvasininkų luomo ir akademinio to meto elito gretas, jie dirbo savos valstybės ir tikėjimo naudai, jie yra tiltas, jungiantis mus su praeitimi.
Prekinis ženklas: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas