Šio tomo „Kalbos“ skyriuje keletas straipsnių skirta bendrinės kalbos istorijai: nagrinėjami pirmojo išsamaus sistemingo lietuvių kalbos sintaksės aprašo Rygiškių Jono (Jono Jablonskio) Lietuvjų kalbos sintaksės pavyzdžiai, aptariamos pirmosios šio kalbininko rašytos recenzijos, apžvelgiami Antano Salio darbai ir veikla lietuvių leksikologijos ir leksikografijos srityse.Kituose šio skyriaus straipsniuose gvildenami aktualūs dabartinės lietuvių kalbos sintaksės ir leksikos klausimai: normų nestabilumo priežastys būvio konstrukcijose; prijungiamųjų sakinių norminimo ir pažymimųjų sakinių vartosenos ypatumai; nauji veiksmažodžio skatinti reikšmės atspalviai, ieškoma sąsajų tarp Maironio slapyvardžio ir tos pačios šaknies vietovardžių.Pora straipsnių skirta leksikografijos dabarčiai: vedinių pateikimo sistemiškumui baigiamame rengti Bendrinės lietivių kalbos žodyne ir elektroninio Lietuvių kalbos žodyno naujovėms apžvelgti. Keliami probleminiai rašybos ir skyrybos ženklų vartojimo atvejai; aiškinamasi, kaip interneto komentaruose vertinami svetimžodžio aftepartis lietuviški atitikmenys, koks jaunųjų lietuvių kalbos vartotojų požiūris į bendrinės kalbos regionus.Diskutuojama dėl abstrakčiųjų daiktavardžių daugiskaitos normiškumo, taip pat dėl Lietuvos moterų pavardžių nepriesaginės darybos. Apžvelgiama Valstybinės lietuvių kalbos komisijos veikla ir 19-oji Jono Jablonskio konferencija, skirta Lietuvjų kalbos sintaksės šimtmečiui paminėti.
Prekinis ženklas: Lietuvių kalbos institutas