Antologijoje kartu su vokiškais originalais skelbiamos 45 liuteronų giesmės, priklausančios tai religinei poezijai, kuri užėmė išskirtinę vietą XVIII a. pirmosios pusės lietuvių literatūroje. Panašaus pobūdžio kūriniai turėjo ypač dominti kunigą Kristijoną Donelaitį (1714–1780), gyvenusį tokiu laiku, kai lietuviškoji poezija, išskyrus šnekamajai tradicijai priklausančias liaudies dainas, dar buvo vien religinė. Būtent todėl jie galėjo prisidėti prie Metų autoriaus poetinės kalbos ir vaizduotės brendimo, palikdami tam tikrus jo kūryboje atsekamus pėdsakus. Antologijos giesmių kontekstas ir vaidmuo aptariami trijuose įvadiniuose straipsniuose, kuriuos parašė autoritetingi lietuvių liuteronų literatūros ir teologinių tradicijų tyrinėtojai Guido Michelini, Žavinta Sidabraitė ir Darius Petkūnas.
Prekinis ženklas: Klaipėdos universiteto leidykla