Knygoje analizuojama Lietuvos ūkio situacija 1939-1940 metais ir valdžios veiksmai neutralizuojant neigiamus Klaipėdos krašto netekties (1939 m. kovas) bei Antrojo pasaulinio karo (1939 m. rugsėjis) padarinius šalies ūkiui. Be konkrečios gyvenamojo momento analizės, monografijoje itin daug dėmesio skirta bendriesiems ekonominės politikos principams ir tikslams. Susidūrus su naujomis tarptautinio, vidaus ir ūkinio gyvenimo realijomis, valdžia pasuko ekonomikos valdymo centralizavimo ir ekonominių santykių valstybinio reguliavimo keliu. 1939 m. pabaiga – 1940 m. pradžia, nepaisant Lietuvos tarptautinės padėties tragizmo ir sunkios ekonominės situacijos, buvo didelių statybų ir dar didesnių planų laikotarpis. Šalies ūkio modernizavimas, jį suprantant pirmiausia kaip industrializavimą ir elektrifikavimą, nuo 1939 m. rudens tapo valstybės ūkio prioritetu. 
Prekinis ženklas: Lietuvos istorijos instituto leidykla