Ši knyga – tai būrelio žmonių pagarbos ženklas kadenciją baigiančiam Lietuvos Respublikos Prezidentui. Toks pagarbos pareiškimas, dažnas akademiniame pasaulyje, nėra visai įprastas, kai kalbame apie politiką. Ordinai ir žymenys gal irgi dera sąžiningai ir atsakingai dirbusiam šalies vadovui, bet tai jau politinės bendrijos rūpestis. Šios knygos tekstai – asmeninis veiksmas. Mums atrodo, kad Valdui Adamkui dovanoti knygą visai natūralu. Jis telkė paramą lietuviškų knygų leidybai išeivijoje, o dabar jo kadencija paženklinta Lietuvos dalyvavimo Frankfurto knygų mugėje globos. Knygos autoriai dovanoja Prezidentui tai, kas jiems itin svarbu -savo žodį. Jų žodis ne vien giriamasis. Skaitytojas (tarp jų ir tas, kuriam knyga tiesiogiai dedikuota) atras ir kritiškų pastebėjimų, ir minčių apie tai, ką buvo ar bus galima padaryti geriau. Visa tai – irgi pagarbos bei pasitikėjimo ženklas. Būtent dabartinis Prezidentas ėmė remti dialogišką, pastanga vienas kitą suprasti paremtą viešąjį kalbėjimą ir veikimą. Būtina paminėti, kad autoriai nėra vienos partijos ar vienos kultūrinės grupės žmonės. Skiriasi jų politinės pažiūros, gyvenimo patirtis, profesijos. Norisi sutelkti juos bent pagal veiklos sritis: tai filosofai (Leonidas Donskis, Kęstutis K. Girnius, Nerija Putinaitė), žurnalistai (Valdas Bartasevičius, Zenonas V. Rekašius, Laimonas Tapinas), istorikai ir politologai (Egidijus Aleksandravičius, Česlovas Laurinavičius, Virgis Valentinavičius), meno žmonės (Giedrius Kuprevičius, Bronius Kutavičius, Marcelijus Martinaitis, Dalia Michelevičiūtė, Mstislavas Rostropovičius, Violeta Urmana-Urmanavičiūtė), reikšmingų kultūros žurnalų vyriausieji redaktoriai (Saulius Drazdauskas, Bronys Savukynas), esami ar buvę Seimo nariai (Gediminas Kirkilas, Algirdas Patackas), pedagogas lituanistas (Stepas Eitminavičius), įvairių kultūros sričių tyrinėtojai (Gintaras Beresnevičius, Viktorija Daujotytė, Naglis Kardelis). Kai kurie iš šių žmonių (tarp jų ir knygos sudarytojas) kadencijos pradžioje atsargiai ir kritiškai stebėjo naujo Prezidento kelio pradžią. Knyga vadinasi ”Lietuva prie Adamkaus”. Vargu, ar toks pavadinimas patiks griežtiems kalbininkams. Norėtųsi prašyti jį suprasti cum grano salis. Sakydami ”prie…” žmonės išsako tam tikrą šalies epochą. ”Prie Smetonos”, ”prie rusų”… Ar po dvidešimt trisdešimt metų bus sakoma ”prie Adamkaus”? To mes nežinome. Galime tik pasakyti, kad naujo prezidento, kad ir kas jis būtų, kadencijos metais taip pasakys ne vienas. Nebūtinai vien teigiamai. Kiti prezidentai kai ką darys kitaip, kai ką…
Prekinis ženklas: Aidai