„Lietuvių kalbos akcentologija“ pirmą kartą išėjo 1979 m. Tuomet ji daugiausia buvo skiriama studentams lituanistams ir traktuojama kaip vadovėlis. Nuo to laiko praėjo du dešimtmečiai. Per juos lietuvių akcentologija, kaip kalbotyros šaka, gerokai pažengė į priekį. Aukštosiose mokyklose dabar siekiama, kad studentai, ypač lituanistai, žinotų ne tik tai, kaip reikia kirčiuoti, bet ir kodėl taip reikia. Knyga pataisyta, šiek tiek papildyta. Joje remiamasi sinchronine bendrinės lietuvių kalbos faktų analize, tik vietomis, daugiausia kalbant apie pasitaikančius kirčiavimo normos svyravimus, paliečiami ir tarminiai kirčiavimo variantai. Taisyklės iliustruojamos gausiais pavyzdžiais, čia pat stengiamasi suminėti visas pasitaikančias išimtis. Tai daroma ne tam, kad skaitantysis visa tai būtinai susidėtų į galvą, o tam, kad jis galėtų suvokti ir taisyklės galiojimo ribas, ir kirčiavimo sistemos raidos tendencijas. Knygos gale pridedamas pluoštas kirčiuotų tekstų, kuriais galima naudotis ir savarankiškai mokantis bendrinės lietuvių kalbos kirčiavimo, ir mokytojui rengiantis kirčiavimo pamokoms.
Prekinis ženklas: Gimtasis žodis