Aštuntasis savitos kalbėsenos poetės poezijos rinkinys. Nevengiama ironijos, netgi sarkazmo – tai būdinga V. Šoblinskaitės Aleksa kūrybai. Eilėraštis neretai rupus, matyt, lemia rašytojos gimtoji žemaičių tarmė. Autorė išlieka arti žemės, tačiau nuo ankstesnių jos knygų ši skiriasi iš ankstesnių varžtų išlaisvinta, sumaniai manipuliuojama eilėdara bei aštriomis psichologinėmis įžvalgomis
Prekinis ženklas: Kauko laiptai