Publikacijoje apibendrinami prieš 12 metų autoriaus pradėtų sistemingų tyrinėjimų rezultatai  Nustatomi iki šiol Lietuvoje mažai žinomi gausių verstinių giesmių ryšiai su vokiškais originalais ir ja.is remiantis įrodoma, kad oficialių lietuviškų giesmynų rengėjai pirmiausia atsižvelgdavo į vietinius oficialius leidinius vokiečių kalba. Aptariama oficialių Mažosios Lietuvos giesmynų istorija nuo Martyno Mažvydo Gesmių Chriksczoniskų (1566–1570 m.) iki Frydricho Kuršaičio trečiosios dalies (1857 m.), 7-ame skyriuje nagrinėjami XIX a. giesmynai valdiškoms institucijoms (Giesmjų bei maldų knyga karališkojo Prusų vaisko ir giesmynai mokykloms), 8-ame – keli neoficialūs XIX a. giesmynai (tarp jų – pietistų „Psalmių knyga“ Wisókios naujos Giesmes arba Ewangēlißki Psalmai, atlikusi svarbų vaidmenį Mažosios Lietuvos visuomenėje). Plačiai atsižvelgiama į istorinį šių publikacijų kontekstą, išryškinant keturis šimtmečius trukusius lietuvių–vokiečių religinės literatūros ryšius.  Po baigiamojo žodžio pateikiama detali bibliografija, 90 vokiečių autorių ir lietuviškus jų kūrybos vertimus pristatantis priedas, verstinių tekstų su kitakalbiais originalais rinkinys iš skirtingų giesmynų.
Prekinis ženklas: Klaipėdos universiteto leidykla