Kai Tori Heiden pagaliau pralaužė tylos sieną ir įgijo aštuonmetės Džeidės pasitikėjimą, ji nebuvo pasirengusi košmarams, kuriuos jai atskleidė mergaitė.Ar patyrusio seksualinę prievartą vaiko psichika gali išprovokuoti tokias kraupias haliucinacijas? O gal tai iš tiesų puikiai organizuoti, gebantys nuslėpti bet kokius pėdsakus ir žiauriais metodais vaikais manipuliuojantys ir juos išnaudojantys iškrypėliai?Nei teisėsaugai, nei psichiatrams iki galo nepavyko nei patvirtinti, nei visiškai paneigti tokių versijų. Bet šiokia tokia pergalė šioje byloje buvo pasiekta.* * *„Maždaug po dešimties metų ši istorija man atrodo pati šiurpiausia iš visų, su kokiomis tik teko susidurti; taip yra iš dalies ir dėl to, kad ir toliau vėjais nueina visos pastangos padėti tašką.“„Nepaisant visų pastangų, policijai taip ir nepavyko aptikti rimtų įrodymų, patvirtinančių mergaitės pasakojimus.“„Suprantama, tokia išvada daugelį iš mūsų rimtai supykdė. Tikint, kad nusikaltimas buvo įvykdytas, — o aš manau, kad tikėjome visi, nesvarbu, ar mergaitės buvo prievartaujamos, ar su jomis buvo elgiamasi dar blogiau, — noras pamatyti, kaip įvykdomas teisingumas, kaitinte kaitino. Tačiau dažnai gyvenimas nesusiklosto taip, kaip tikimės, todėl turėjome džiaugtis ir menkesnėmis pergalėmis. Vis tiek kai ką laimėjome.“Torey L. Hayden
Prekinis ženklas: Jotema