Šį kartą susipažinsime su senovės lietuvių sakmėmis. Sakmė – pasakojamosios tautosakos kūrinys, kuriame aiškinama pasaulio ir gamtos reiškinių kilmė, vaizduojamas žmogaus susidūrimas su mitinėmis būtybėmis. Tai yra nedideli fantastiniai kūriniai, žadinantys vaizduotę, keliantys susidomėjimą nepaprastais įvykiais, atskleidžiantys mūsų tolimų protėvių mąstymo būdą. Mitologinės sakmės pasakoja apie mitines būtybes ir žmonių išgyvenimus jas susitikus. Tos būtybės – tai laumės, vaiduokliai, velniai, vėlės. Jos sutinkamos žmonių neapgyventose vietose: paežerėje, raiste, kapinėse. Veiksmo laikas – vėluma: vakaras, vidurnaktis, naktis… Etiologinėse sakmėse aiškinami visatos ir atskirų jos dalių, taip pat gyvūnų, augalų, žmogaus atsiradimas, saviti gamtos reiškiniai. Lietuviškosios etiologinės sakmės yra smarkiai paveiktos krikščionybės. Mitinės realijos bei religiniai motyvai jose dažnai „subuitinti“, o kartais net komiški. Knygelėje rasi įvairių klausimų. Į kai kuriuos atsakysi perskaitęs sakmę ar įsižiūrėjęs į iliustracijas. Kartais tau prireiks knygelės „Senovės lietuvių dievai ir deivės“.
Prekinis ženklas: Žara