Iš pradžių juos tą naktį iš 1991 07 30 į 31 d. sušaudė, gyvi liko tik du – R. Rabavičius ir T. Šernas. Vėliau, gavus informacijos, kad Medininkų žudikai puls ir šv.Jokūbo ligoninę, kur buvo išvežti likę gyvi, jų apsaugai išskyrė ne vieną VRM kriminalistą su pistoletu.Po to vieną sužeistąjį nusprendė pervežti į Kauną.„Svarstėme, kurį, nes specialus automobilis buvo tik vienas. Ant vieno nutūpė musė. Ant ko tupia musės? Ant lavonų. Tai išvežėme antrąjį“, – apie „,musės burtus“ palatoje pasakojo tų įvykių liudininkas. Po kelių valandų sužinojo, kad pirmasis neaiškiomis aplinkybėmis mirė.Po to valdžia tiems, kurie žuvo, statė memorialus, kasmet vežė gėlių vainikus, kariavo informacinius karus, o Medininkų žudynių 20-mečio proga, užuot išaiškinę tikruosius žudikus, nusprendė uždaryti Medininkų temą visiems laikams: be jokių įrodymų pasiuntė į kalėjimą iki gyvos galvos vieną buvusį Rygos omonininką, ir džiaugiasi – taškas, nors ir dirbtinis, padėtas.Bet nuodėmės turi ilgus šešėlius. Ir ši knyga – tai mūsų polit-teisėsaugos demaskavimas: kad per daugiau nei 20 metų rezonansinė Medininkų žudynių byla taip ir neištirta, o visuomenei įžūliai meluojama.
Prekinis ženklas: Gairės