Devintoji poetės eilėraščių knyga. Šiame rinkinyje ima ryškėti jaukaus poetinio pasaulio slinktis dramatiško išgyvenimo, tragiškų nuojautų, baigmės link. Itin svarbūs tampa išsiskyrimo, nykimo, netekties motyvai, kurių atsvara – vis stiprėjantis tikėjimas žmogaus laikinumo prasme, amžinąja visų santakos idėja. Asociatyvų, laisvai tekantį poetinių vaizdinių srautą nuolat perkerta skaudi laikau / paleisk, gyvenimo ir negyvenimo skirtis, jų neįspėjama vienovė ir nesutaikoma priešprieša.
Prekinis ženklas: Versus aureus