Rinkinio „Pamarių sakmės“ medžiagą sudaro sakytinė tautosaka ir tikėjimai, užfiksuoti Lietuvos ir dab. Kaliningrado srities Kuršių marių pakrantės žvejų kaimuose, paskelbti ankstesniuose rinkiniuose bei surinkti ekspedicijose (per 420 vienetų).  Rinkinio koncepcija grindžiama regioniniu principu, kuris leidžia išskirti būdingiausius bruožus ir lyginti su panašiais regionais prie Baltijos. Be to, išryškėja pamario tautosakos ypatybės, kurios skiria šį regioną nuo kontinentinės Lietuvos: žvejybos tematika ir žvejų gyvensenos ypatumai, atkuriamo kraštovaizdžio specifika, vandenų personažai, ypatingas dėmesys pomirtiniam gyvenimui, siužetų ir jų elementų interferencija (baltų: ne baltų bei baltų etninių grupių tarpusavyje). Tekstų gyvavimą keliomis kalbomis vienu metu lėmė etninis ir kultūrinis gyventojų sumišimas, daugiakalbystė. Po Antrojo pasaulinio karo išsisklaidžius bendruomenėms ir nutrūkus perimamumui, kiekvienas Rytprūsių tautosakos vienetas laikytinas unikaliu, todėl vienas iš koncepcijos principų yra medžiagos atranka neignoruojant neautentiškų (autorizuotų) tekstų bei perpublikuojant tekstus iš folkloristikos požiūriu vertingų leidinių.   Rinkinyje pirmą kartą skelbiama vertimų iš kuršininkų bei vokiečių kalbomis rašytų šaltinių ir ekspedicijų.
Prekinis ženklas: Klaipėdos universiteto leidykla