Knyga „Baras“ – apie legenda tapusį avangardinio kino kūrėją, aktorių, režisierių, melomaną, antikvarą-bibliofilą, grupės „Ir Visa Tai Kas Yra Gražu Yra Gražu“ vokalistą Artūrą Barysą-Barą (1954-2005).Tai išsamus žmogaus-kūrėjo portretas, kuris atsiskleidžia per Barą pažinojusių, su juo kūrusių, dirbusių, gėrusių žmonių atsiminimus ir pasakojimus, kino kritikų straipsnius apie jo kūrybą, paties Baro įvairių metų interviu, gausią archyvinę vaizdo medžiagą, iškarpas iš ano meto Kino mėgėjų leidinių bei spaudos, o taip pat iki šiol visuomenei taip beveik ir neprieinamus Baro filmus. Artūras Barysas „Baras“ savo filmuose, kurie aktyviai buvo kuriami 1970-1984 m. sugebėjo parodyti unikalų ir beprotišką vieno žmogaus gyvenimą sovietmečiu. Įdomu tai, kad tarp jo filmų ir gyvenimo nebuvo labai didelio skirtumo – jis kūrė taip, kaip gyveno, gyveno taip, kaip kūrė.Artūras apie Barą (iš 1996 metų interviu):Kaip atsiradau avangarde? Mano gyvenimas toks. Visada kovojau, mat aplinkui labai vienoda, kasdieniška, populiaru ir neįdomu. Jau vaikystėje buvau ne toks kaip visi. Mėgau vienatvę, draugavau su laukiniais katinais. O mokykloje 1979 m. išgarsėjau – mane iš kino mėgėjų draugijos diskvalifikavo metams. Už ką? Susukau filmą „Jos meilė“ apie šešiasdešimtmetę moterį, turinčią potraukį jauniems vyrams. Sovietų valdžia to nesuprato. Bet ir per tuos dvejus diskvalifikavimo metus padariau dar kelis filmus. Bandžiau įstot į Maskvos kinematografijos instituto aktoriaus specialybę, o įstojau į Vilniaus universitetą, bibliografiją. Mat man knygos, kaip ir muzika, daug ką reiškia. Pasimokiau metus, mečiau. Iki 1992 m. turėjau šeimą. Bet mėgau pagert, todėl išsiskyrėm. Nors likom tam pačiam name gyvent. Žodžiu, mes išsiskyrėm, bet gyvenam kartu. Buvo toks laikotarpis, kai man reikėjo daug gert. Beje, pernai išėjo R.Kundroto ir A.Lyvos romanas „Pasviręs pasaulis“, kurio pagrindinis herojus – aš. Paimi tą knygą, pakeli, alkoholis išbėga ir skaityt jos nereikia. Tokia būtų jos recenzija. Nesiskutu ir nesikerpu gal 3 metus. Toks mano įvaizdis – kad visi žinotų, jog eina Baras! O jei nusiskusiu barzdą, reikės krapštyt ją nuo veido kasryt, o aš ir taip neturiu laiko. Geriau užkelsiu koją ant kojos, įsijungsiu muziką ir klausysiu klausysiu. Gyvensiu kažkur toli… Labiau mėgstu nieko neveikt, nei dantis valyt, barzdą skųst ar plaukus plaut. Nors plaukus plaut reikia. Va tada, kai prisimeni, kad plaukus reikia plaut, tai ir visą kūną išprausi.Rimas Šlipavičius (dailininkas):Baro filmai iš to…
Prekinis ženklas: Kitos knygos