Penkiolikmetis niujorkietis Persis Džeksonas dar visai neseniai sužinojo, kad yra mirtingosios ir dievo Poseidono sūnus. Olimpo dievai XXI amžiuje? Ar tai įmanoma?! Persis ir kiti pusdieviai jo draugai jau spėjo įsitikinti, jog tai ne mitas, nes už kiekvieno kampo tyko monstrai ir neramu net apsaugotoje pusdievių stovykloje. Skaitykite penktąją neįtikėtino populiarumo susilaukusios serijos dalį ir sužinokite, kuo baigėsi paslaptingoji pranašystė!Sostas sudrebėjo. Į mano sąmonę it štorminis vėjas įsiveržė pykčio banga:– KAS DRĮSTA…Balsas staigiai nutrūko. Pyktis nuslopo. Laimė, kad nuslopo, nes vien šiedu žodžiai vos nesudraskė mano sąmonės į skutelius.– Persi, – tėvo balsas vis dar skambėjo piktai, bet jis jau buvo spėjęs šiek tiek susitvardyti. – Paaiškink, ką veiki mano soste?!– Atsiprašau, tėve, – pratariau. – Man reikėjo atkreipti tavo dėmesį.– Taip elgtis nepaprastai pavojinga. Net ir tau nepatartina. Jei prieš smogdamas nebūčiau įsižiūrėjęs, iš tavęs būtų likusi jūros vandens balutė.Po savaitės – šešioliktasis Persio gimtadienis, per kurį, anot pranašystės, turi įvykti kažkas labai blogo. Pusdieviai visus metus rengėsi mūšiui su titanais žinodami, kad viltis nugalėti menka. Krono armija stipresnė nei bet kada, su kiekvienu užverbuotu dievu ar pusdieviu piktojo titano galios vis auga. Kol olimpiečiai užimti siautėjančio šimtagalvio Tifono tramdymu, Kronas puola Niujorką, kur Olimpo kalnas likęs beveik be apsaugos. Kai Manhatano gatvėse įsišėlsta kova dėl Vakarų civilizacijos, Poseidono sūnus ima įtarti, kad kovoja dėl savo paties likimo…
Prekinis ženklas: Obuolys