Fiodoro Dostojevskio romane „Pažemintieji ir nuskriaustieji“ susiduria dvi moralės, dvi tiesos. Viena – ciniškas individualizmas, egoizmas, principas „kad tik man būtų gera“, kita – altruizmas, meilė žmonėms išsižadant savęs. Pirmąją moralę skelbia kunigaikštis Piotras Valkovskis, antrąją – rašytojas svajotojas artimas pačiam Dostojevskiui.Tragiškas paauglės Nelės paveikslas prilygsta tikriems meno perlams. „Neteisėtas kūdikis“, o po motinos mirties – visiška našlaitė, nuolat jautėsi skriaudžiama ir skaudinama. Sudėtingas, tragiškas Nelės gyvenimas įgyja simbolinę prasmę. Jame tarsi sukauptas visų pažemintųjų maištingumas, nuoskauda ir pagieža beširdžiam pasauliui.
Prekinis ženklas: Margi raštai