Prieš trejetą metų Menų spaustuvė išleido vieną įdomiausių šiuolaikinės teatrologijos knygų – Hanso-Thieso Lehmanno studiją „Postdraminis teatras“, apibendrinusią naujas scenos meno tendencijas ir bruožus (2010 m., vertė Jūratė Pieslytė). Šiandien greta jos galima pastatyti dar vieną etapinę knygą pasaulio scenos menų kontekste – Erikos Fischer-Lichte 2004 m. parašytą darbą „Performatyvumo estetika“ (Ästhetik des Performativen, Suhrkamp Verlag, vertė Austėja Merkevičiūtė).„Šios dvi knygos mums yra ir vienos aktualiausių, nes atveria naujus kelius scenos meno studijoms ir drauge pateikia įrankius jiems nagrinėti, naujai žvelgia į teatro istoriją. Todėl drauge su knygos dailininku Tomu Mrazausku stengėmės ir vizualiai pateikti jas kaip diptichą,- sako knygų pasirodymą lietuvių kalba iniciavęs teatro kritikas Vaidas Jauniškis. – Ir nors negalime girtis gausesniais šiandieninių teorijų vertimais, jau neturime teisės ir teigti, kad naujausios tyrinėtojų įžvalgos mums yra terra incognita. Be to, šios knygos suteikia ne tik įrankius tyrimams – jos skatina kurti, žvelgti į atlikimo meną plačiau ir laisviau, neužsidaryti amžiams itališkoje scenos dėžutėje, o drauge – permąstyti, kas iš tiesų joje vyksta“.Dr. Erika Fischer- Lichte parašė per 250 mokslinių publikacijų įvairiuose leidiniuose, 13 autorinių monografijų, iš kurių svarbiausios – „Teatro semiotika“ (1983), „Dramos istorija“ (1990, išversta į penkias kalbas), „Atrastas žiūrovas. Paradigmų kaita XX a. teatre“ (1997), „Teatro vaizdas ir žvilgsnis. Europietiška perspektyva“ (1997), „Teatras, auka, ritualas. Politinio teatro formos“ (2005), „Performatyvumas. Įvadas“ (2011). „Performatyvumo estetika“ (2004) yra garsiausia jos knyga, išversta į vienuolika kalbų. 
Prekinis ženklas: Menų spaustuvė