Grašiai, skatikai, grynieji, šlamantieji, skambantieji – vadinkite juos, kaip norite, bet pinigai yra neatsiejama mūsų gyvenimo dalis. Dievobaimingiems krikščionims jie – visokio blogio šaltinis. Karvedžiams – karinė galia, o revoliucionieriams – darbo jėgos pančiai. Tačiau knygoje Pinigų triumfas istorikas Niallas Fergusonas teigia, jog finansai yra žmonijos pažangos pagrindas. Jis parodo, kad finansų istorija – visos istorijos pamatas. Tam, kad civilizacija žengtų į priekį, kredito ir skolinimo raida buvo ne mažiau svarbi nei bet kuri technikos naujovė – nuo senovės Mesopotamijos iki dabartinės Kinijos. Bankų lėšomis buvo finansuojamos italų Renesanso grožybės, įmonių finansų sistema tapo nepakeičiamu Nyderlandų ir britų imperijos pagrindu, o obligacijų rinka lemdavo konfliktų baigtį – pradedant Septynerių metų karu ir baigiant Amerikos pilietiniu karu. Knygos autorius parodo, kad Prancūzijos revoliucijos ištakos – akcijų rinkos burbulas, kurį sukėlė už žmogžudystę nuteistas škotas. Taip pat atskleidžia, kaip Argentiną, anksčiau šeštą pagal turtingumą pasaulio šalį, finansinės nesėkmės pavertė infliacijos kamuojama atsilikėle, ir atsako į klausimą, kas lėmė, jog neturtinga, bet daugiausia gyventojų pasaulyje turinti šalis per vienos kartos gyvenimo laikotarpį tapo itin galinga valstybe. Tačiau svarbiausia finansų istorijos pamoka yra ta, kad anksčiau ar vėliau kiekvienas burbulas sprogsta: atsiranda daugiau pardavėjų „lokių“ nei pirkėjų „bulių“, o godumas virsta baime. Taigi, ar vargstate, kad sudurtumėte galą su galu, ar maudotės turtuose, dar niekada nebuvo tinkamesnės progos susipažinti su pinigų ir finansų istorija. 
Prekinis ženklas: Baltos Lankos