Tarptautinis Poezijos pavasario festivalis yra didžiausias profesionalaus meno, ne vien poezijos ar apskritai literatūros, festivalis Lietuvoje. Tai ilgiausiai išsilaikęs ir atsilaikęs festivalis – šiemet jau 45-asis. Skaitytojas, imdamas į rankas almanachą „Poezijos pavasaris 2009“, visų pirma gali tikėtis kuo didžiausios ne tik poetų vardų, taip pat ir naujų, bet, svarbiausia, asmenybių, pasaulėjautų, pasaulėraiškų įvairovės. Tokios, kokia ji daugmaž klostėsi artėjant 2009-iesiems – su Lietuvos vardo tūkstantmečiu ant lūpų. Jis almanacho įvairovei ir bus pasiūlęs bendrą giją, sudarytojo trumpai įvardytą – čia tūkstantį metų dabar, kaip tūkstantmečių ir šios akimirkos šioje žemėj pilnatvės nuojautą. Jei suprasime plačiai, tokia almanacho tematika ir liko. Šiaip jau tikėtasi paprasčiausiai geros (kaip kad apie žmogų sakoma: „geras žmogus“), švarios poezijos. Taigi norėta daug: kad eilėraščiuose būtų poezijos. Ir jos čia esama – poetinio ir lietuvių, ir kitų šalių kūrėjų, festivalio svečių, polilogo. Esama eilėraščių ir Sauliaus Chlebinsko grafikos sąskambių. Esama gyvos tradicijos.Almanacho sudarytojas Vladas Braziūnas „Poezijos pavasario“ almanachas su dviem kompaktinėmis plokštelėmis, kurias sudarė Virginijus Gasiliūnas ir Sigutis Jačėnas.
Prekinis ženklas: Vaga