1769-aisiais Lietuva kartu su Lenkija vis dar Abiejų Tautų Respublika. Tais pačiais metais dvarininkas P. K. Bžostovskis savo valdose įkuria atskirą – Paulavos respubliką – su savais įstatymais, kariuomene, pinigais.„Dabar kalbame apie Paulavą kaip Apšvietos epochos subordinuotą kūdikį. Apšvietos epochos mąstymo paveikti didikai savo valdose bandė įgyvendinti geresnės visuomenės kūrimo modelį. Norėčiau atkreipti dėmesį, kad mes neturėtume tos respublikos suprasti politine prasme, tai nebuvo jokiu būdu joks politinis darinys. Tai buvo privataus dvaro pertvarkymas kitokiais pagrindais negu visa to meto socialinė-ekonominė sistema. P. K. Bžostovskis buvo vienas iš pirmųjų pradėjęs tą socialinį savotišką eksperimentą“, – pasakoja istorikė, knygos bendraautorė Ramunė Šmigelskytė-Stukienė.Šia tema knyga lietuvių kalba išleista pirmą kartą. Kodėl tema nesidomėta iki šiol, autorės svarsto – Lietuvai tik atkūrus nepriklausomybę, didesnis dėmesys buvo skirtas kitiems Lietuvos istorijos aspektams.  „Džiaugiuosi, kad tas šlovingas istorijos puslapis bus atvertas visai Lietuvai“, – teigia knygos bendraautorė Liucija Jurgelevič.Nors Paulavos respublika įkurta prieš beveik 250 metų, knygos idėjos autorė ir sudarytoja teigia, kad šiandieninei Lietuvai yra ko pasimokyti iš gyvavusios respublikos.„Iš Paulavos respublikos per 25 jos gyvavimo metus nėra pabėgęs nė vienas valstietis, bent jau istoriografijoje mes nematėme. Šitos respublikos neėdė girtuoklystės, paleistuvystės kinivarpos. Tiesiog žmonės gyveno labai sąžiningai“, – aiškina knygos idėjos autorė ir sudarytoja Aurelija Arlauskienė.Bendraautorės tikisi, kad knygoje sukaupta istorinė medžiaga paskatins gilesnius šios epochos tyrimus ir kultūros paveldo saugojimą. Šiuo metu apie Paulavos respubliką žymi tik likę dvaro griuvėsiai.
Prekinis ženklas: Aurelija Arlauskienė