Taigi jaučiuosi puikiai: lėtai leidžiasi sutemos, Romos stogai, karštis, kregždės, migloti jausmai ir protas, pasiruošęs priimti pačius netikėčiausius mano problemos sprendimus. Sandro Veronesi (g. 1959 m. Florencijoje) – vienas žymiausių šiuolaikinių italų rašytojų. Jo romanas „Praeities galia“ apdovanotas dviem svarbiausiomis literatūrinėmis Italijos premijomis – Campiello ir Viareggio. 2006 metais už romaną „Ramus chaosas“ autoriui buvo skirta Strega premija.Ką mes iš tiesų žinome apie savo tėvus? Ar galėtume pasakyti, kokie buvo jų idealai, ką tėvai mylėjo, kuo tikėjo, ko neapkentė? Gali atrodyti, kad tėvų gyvenimai mums atviri, kad juose neglūdi jokia paslaptis; kad kaip tik dėl skaidrių ir nuspėjamų gyvenimų, kuriuos gyveno mūsų tėvai, šiandien saugūs ir ramūs galime jaustis mes patys. Tačiau kas nutinka tuomet, kai pasirodo, kad tėvų praeitis – visai kitokia, nei visą gyvenimą žinojome?Ramaus vaikiškų knygučių rašytojo Džianio Ordzano gyvenimo pamatai susvyruoja, išgirdus neįtikėtiną žinią: neseniai miręs jo tėvas buvo visai ne tas, kuo dėjosi. Žinia apie tėvo praeitį, griaunanti įprastą autoriaus gyvenimo tėkmę – tik vienas iš daugelio likimo smūgių, ištinkančių Džianį. „Aš esu praeities galia, tik tradicijoje slypi mano meilė…” – žymaus italų režisieriaus P. Pasollini eilėraščio pirmosios eilutės. Ką daryti, kai praeities galia griauna mūsų dabartį?
Prekinis ženklas: Tyto alba