Būdviečių parapijos kunigo Teodoro Lepnerio kūrinys „Prūsų lietuvis“ supažindina mus su XVII a. Mažosios Lietuvos lietuvių gyvenimo būdu, kalba, apranga, mitybos įpročiais, tikėjimu, muzika ir krikštynų, vestuvių bei laidotuvių papročiais.Šit tekstas laikomas antru reikšmingiausiu po Mato Pretorijaus „Prūsijos įdomybės arba Prūsijos regykla“ etnografiniu veikalu apie lietuvininkus. Penkiolikos skyrių knygą Lepneris parašė 1690-aisiais – vos metams likus iki mirties. Mokslininkų bendruomenėje iki šiol buvo paplitę tekstai iš 1744 m. Dancige išspausdintos knygos su dedikacija kurfiurstienei Sofijai Šarlotei ir nespalvota litografija. Antrasis šio veikalo leidimas išėjo Tilžėje 1848 m.Teodoras Lepneris vienas pirmųjų aprašė Prūsų lietuvių kultūrą ir kalbą. Griežtasis dvasininkas gana kritiškai nusakė lietuvininkų valstiečių gyvenimo būdą, mėgindamas įtikinti Prūsijos valdovus, kad būtina stiprinti moralinę įstatymdavystės ir evangelikų Bažnyčios įtaką.1744 metais Dancige išspausdintas veikalas jau prieš pusantro šimtmečio buvo bibliofilinė retenybė. Aštuntajame XX a. dešimtmetyje Berlyno Valstybinėje bibliotekoje buvo rastas šio veikalo rankraštis, kuris ir pasitarnavo kaip šaltinis pirmajam lietuviškai-vokiškam leidimui, išspausdintam Vilniuje 2011 metais.Knygoje pateikiama teksto transkripcija, vertimas į lietuvių kalbą, archeologiniai bei dalykiniai komentarai, rodyklės ir santrumpa vokiečių kalba.
Prekinis ženklas: Lietuvos istorijos instituto leidykla