Aleksandro Grino (1880-1930) fajerija „Raudonos burės“ pirmą kartą skaitytojus pasiekė dar 1923 m., kai buvo išleista rusų kalba. 1960 m. pasirodė pirmasis šios knygos vertimas į lietuvių kalbą. Praėjus daugiau kaip pusei amžiaus, vertėjos Aušros Marijos Sluckutės dėka, naujam gyvenimui prikelta stebuklinga mergaitės Asol, laukiančios užjūrio kapitono – princo, atplauksiančio pas ją didingu laivu, papuoštu iš tolo matomomis raudonomis burėmis, – istorija.Ši legenda šiandien atrodo tokia pat nauja ir aktuali kaip anuomet. Knygoje nagrinėjamos amžinos tiesos, susijusios su tikrąja meile, tikėjimu, atjauta ir žmogiškąja bendryste, padedančia atlaikyti net smarkiausias likimo audras.o kapitono Grėjaus raginimas kurti stebuklus savomis rankomis skamba kaip aksioma ir suteikia vilties, jog viskas, kas gražiausia ir geriausia, slypi mumyse.
Prekinis ženklas: Gelmės