Poetas, eseistas, prozininkas, literatūros, filosofijos ir Biblijos vertėjas, Lenkų literatūros istorijos autorius Czesławas Miłoszas, be abejo, visų pirma yra poetas. Lenkų poetas, kartais vadinamas „XX amžiaus Dante“, savo kūryboje siekęs aprėpti gyvento pasaulio visumą su fiziniais ir metafiziniais horizontais, dramatiška istorine patirtimi ir eschatologija, žmogaus sąmonės daugiaplaniškumu ir prieštaringu savimonės tapsmu. Šioje rinktinėje tarp nemažo bendradarbių būrio atliktų darbų skelbiami iškilių lietuvių poetų vertimai – Henriko Radausko, Tomo Venclovos, Sigito Gedos, Vytauto P. Bložės, Kornelijaus Platelio, Rolando Rastausko, Almio Grybausko. Juose atsiskleidžia visas spektras lietuvių kalbos galimybių, savotiškų takų, tiesesnių ir vingresnių, į Miłoszo poezijos universumą, skirtingos kalbinių intonacijų ir autorinių ritmikų sandūros. Czesławo Miłoszo kūrybinė biografija apima septynis dešimtmečius – nuo debiutinės Poemos apie sustingusį laiką (Poemat o czasie zastygłym, 1933) ir, autoriaus požiūriu, tikrojo debiuto rinkiniu Trys žiemos (Trzy zimy, 1936) iki paskutinės paties išleistos poezijos knygos Kita erdvė (Druga przestrzeń, 2002) bei pomirtinio tomelio Paskutinės eilės (Wiersze ostatnie, 2006). Šis kūrybos laikotarpis yra ištisa poezijos epocha – „talpesnės formos“ paieškų, „aistringo tikrovės ieškojimo“ poetiniu žodžiu liudijimai, susiklostę ir į poetines miniatiūras, ir į ciklus, traktatus bei poemas. Miłoszas poeziją suvokė kaip nepakeičiamą pasaulio aiškinimosi, supratimo būdą, kuriame išlieka ir prasmę gali įgauti kiekviena žmogaus gyvenamo pasaulio detalė, neaprėpiama jų įvairovė, susiklostanti į nepaliaujamai, vis iš naujo skaitomą slaptaraštį. 
Prekinis ženklas: Baltos Lankos