Dienų, kai vis nugirsdavo apie viltį buvo daug,bet jos išvysti Slibinaičiui dar nebuvo tekę. Kiekvienas apie ją iš savo gyvenimo patyrimo papasakodavo vis kitaip ir aiškumo nebuvo, kol sykį slibinaitis neatsidūrė miesto parke, lyg tiltas jungiančiame senų vardų gatves.Ten augo įvairiausi medžiai. Prie vieno iš jų slibinaičio širdis suspurdėjo ir pati sau šoktelėjo iki dangaus, lengva ir linksma. Ir tada slibinaitis suprato, kad viltis yra panaši į pušį, tokią pat aukštą. Ir kad ji jau seniai jo laukė ateinant, kad jis tai sužinotų.
Prekinis ženklas: EtnoDesign