Monografijoje nagrinėjamos Rytų Lietuvos ir Vakarų Baltarusijos verbos XX a. antrojoje pusėje – XXI a. pradžioje. Šis sakralus simbolis knygoje aptariamas kaip visuomenės religinio gyvenimo fenomenas ir kaip įdomi liaudiškojo pamaldumo raiškos forma. Etniškai mišrioje aplinkoje ir tarp skirtingas krikščionybės kryptis išpažįstančių regiono gyventojų surinkta etnografinė medžiaga, rašytiniai ir literatūriniai duomenys autoriui leidžia išplėsti tyrimo uždavinius iki tarpetninio ir tarpkonfesinio tyrinėjimo bei gilintis į nepakankamai etnologijoje nušviestus klausimus. Pagrindinis dėmesys skiriamas verbų žaliavos, turinio ir išvaizdos bei simbolio panaudojimo apeigose ir papročiuose analizei.
Prekinis ženklas: Edukologija