Dalia Jazukevičiūtė – viena iš nedaugelio šiandien rašančių „grynakraujų“ lyrikių, savo kūryboje išsaugojusi ir gyvą emocinį nervą, ir tokio tipo poezijai būtiną lyrinio pasakojimo įtampą. Tai, pačios poetės žodžiais tariant, „žmogaus be odos“ rašymai. Mūsų poezijai sparčiai vakarietiškėjant, jos kūryboje išlieka ryški geriausios rusų lyrikos (Ana Achmatova, Marina Cvetajeva) tradicija, ir tai Dalią Jazukevičiūtę gražiai susieja su Salomėja Nėrimi. Faktas, kad į rinktinę sudėta tik šimtas eilėraščių (iš maždaug trijų šimtų, paskelbtų trijose knygose), liudija autorės reiklumą sau ir pagarbą skaitytojui.Valdemaras KukulasDalios Jazukevičiūtės poezijos rinktinė „Šimtas eilėraščių apie nemeilę“ sudaryta iš knygų „Atsisveikinimai“ (1989, Zigmo Gėlės premija), „Traukinys Nr. 183“ (1991), „Imperijos moteris“ (2006, Salomėjos Nėries premija). Taip pat įtraukta keletas knygose nespausdintų naujų ir ankstesnių eilėraščių.  
Prekinis ženklas: Tyto alba