Septintoji Jono Liniausko poezijos knyga ,,Sutartinė“ pratęsia ir papildo ankstesnių rinkinių poetinį lauką. Girdisi panašus, kiek prislopintas kalbėjimas, tačiau autorius išvengia monotonijos: intonacinis minoras neretai – lyg nejuntamai, tačiau nuosekliai – pereina į mažorą (rečiau, atvirkščiai), o tikslaus vidinio ritmo intonacinė slinktis sugeba keisti vis pakartojamų įvaizdžių prasmines būsenas, sukurdama stabilią pasaulėjautos vienovę.
Prekinis ženklas: Kauko laiptai