Monografija skirta vienai autochtoninių vilniškių šnektai, kuri nėra patyrusi migracijos ir vidinio mišimo. Tai sinchroninis rytų aukštaičių vilniškių pakraštinės šnektos aprašas, paremtas šiuolaikiniais garsų tyrimo metodais. Svirkų šnektos skiriamieji bruožai aptariami gretinimų vilniškių šnektų – Adutiškio, Mielagėnų, Tverečiaus, Ceikinių, Švenčionių – kontekste, ieškoma bendrų šių arealų raidos bruožių.Knyga skiriama dialektologams, fonologams, kalbos istorikams, sociolingvistikos, eksperimentinės kalbotyros specialistams.
Prekinis ženklas: Lietuvių kalbos institutas