Vieno didžiausių dvidešimtojo amžiaus norvegų rašytojo Johan’o Borgen’o (1902–1979) knyga „Tamsieji šaltiniai“ – antroji trilogijos „Mažasis lordas“ dalis – tai tarytum vadinamasis auklėjamasis romanas atvirkštine prasme. Jame parodomas pagrindinio herojaus kelias į išdavystę, nusikaltimą ir galutinį žlugimą. Romane sukurtas ryškus 1-ojo pasaulinio karo metų Norvegijos vaizdas. Autorius subtiliai atskleidžia „tamsiuosius šaltinius“ – vidines ir išorines blogio ištakas. Vilfredas Sagenas, žavingos išvaizdos jaunuolis iš turtingų Oslo sluoksnių, lengvai įgyja visų simpatijas. Jis nekenčia savo aplinkos, tačiau, nenorėdamas nutraukti su ja ryšių, patiria vienatvę, tuštumą, beprasmybę, iš nuobodulio lengvai leidžiasi į kriminalinius nuotykius. Autorius subtiliai atskleidžia „tamsiuosius šaltinius“ – vidines ir išorines blogio ištakas, blogio, kuriam Vilfredas vis labiau pasiduoda eidamas egoizmo, išdavystės ir miesčioniškumo keliu. Knygoje akcentuojama mintis, kad kiekvienas anksčiau ar vėliau turi rinktis, apsispręsti, negali likti anapus gėrio ir blogio.
Prekinis ženklas: Gimtasis žodis