”Lietuviai ir latviai pokario išeivijoje parašė stulbinamai daug – per 600 romanų. Šia knyga siekiama įtraukti į produktyvų dialogą baltų egzodo romanus ir postkolonializmo teoriją. Pasirinkti kūriniai skaitomi kaip dvigubos tapatybės naratyvai, susiformavę kultūrų sandūroje.Išeivystės variantų skalė išsidėsto nuo skausmingo ilgesio (nostalgijos) iki prisitaikymo, tradicijų užmaršties (mimikrijos), bet dominuoja pražūtingas susidvejinimas (hibridizacija).Kiek abiejų tautų romanai panašūs, kiek skirtingi? Ar įmanoma atpažinti savimonės bendrumo pobūdį, kurį būtų galima pavadinti baltiškumu?”Laura Laurušaitė
Prekinis ženklas: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas